Socialistinis Liaudies Frontas solidarizuojasi su Lietuvos ugniagesių profsąjunga

Kapitalistinės krizės situacijoje įvairūs karpymai ir taupymai silpniausiųjų ir labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių sąskaita nesibaigia. Kiekviena diena vis labiau atveria Lietuvos visuomenės nariams akis, ir pademonstruoja, kad ekonominė sistema, kurioje visa valstybinė ekonomika yra privačiose rankose neįgali patenkinti net būtiniausių visų piliečių poreikių.

SLF programoje pasakyta: „Tikėtis žmogiškų santykių ir socialinio teisingumo kapitalistinėje visuomenėje - iliuzija. Ši visuomenė atvirai išpažįsta kitą vertybę – pelną, kurį neša kuo didesnis vartojimas. Joje viskas yra prekė, net žmogiškas orumas ir kiti žmogiškieji veiksniai. „Demokratija“ ir „laisvė“ kapitalistinėje visuomenėje tėra demokratija ir laisve nedidelei privilegijuotai mažumai“. 

Socialistinis Liaudies Frontas perspausdina Šiaulių apskrities Ugniagesių gelbėtojų profesinės sajungos pranešimą dėl situacijos savivaldybių ugniagesių punktuose, bei prisideda prie raginimų Lietuvos piliečiams mobilizuotis bei kovoti už savo teises.

PRANEŠIMAS APIE SAVIVALDYBIŲ UGNIAGESIŲ PUNKTŲ NAIKINIMĄ IR PRIEŠGAISRINĘ APSAUGĄ KAIMIŠKUOSE VIETOVIESE

2012 metai prasidėjo didelėmis permainomis Lietuvos savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose, tame tarpe ir Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga šią problemą gerai žino ir todėl norime visiems paaiškinti tai, kas išties vyksta.

Lietuvoje dirba dvi ugniagesių tarnybos. Pagrindinė – apskričių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, o antroji – savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.

2007 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD) pradėjo aktyviai siūlyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų reorganizacijos planą, pagal kurį palaipsniui ši tarnyba turėjo išnykti nesukeldama skausmingų pasėkmių. Skausmingomis pasekmėmis PAGD vadovybė įvardijo staigų žmonių, dirbančių savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose, atleidimą iš darbo, panaikinant ir tam tikrus ugniagesių komandų punktus. Tuomet buvo siūloma mažinti šiuos punktus išleidžiant dirbančiuosius į pensiją ir nepriimant į jų vietą naujų dirbančiųjų. Pagal šios reformos planą, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turėjo tapti tik savanoriškosiomis pajėgomis.

Tokia reforma nepavyko, nes tuomet ir ekonominės krizės dar nebuvo. Toji ekonominė krizė tapo visų aukštų pareigūnų, politikų pasiaiškinimų ir viešojo saugumo drąskymo garantu. Pagrindinė problema tapo Vidaus reikalų ministerijos, PAGD ir savivaldybių administracijų bei politikų nesusikalbėjimas. LR VRM ir PAGD neišaiškino savivaldybių politikams darbinių specifinių problemų, o politikai nesugebėjo tinkamai atstovauti savo žmonių interesams. Buvo pykstama dėl to, kad PAGD nepaiso šalies savivaldybių statuso, kai kurie sprendimai buvo priimami be savivaldybių tarybų sprendimų, nors PAGD turėjo tik rekomendacinio pobūdžio balsą svarstant savivaldybių priešgaisrinių tarnybų klausimus.

Privalu išaiškinti ir šiek tiek pakitusią finansavimo politiką. Iki 2011 metų antros pusės PAGD, turėdama savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansinius duomenis ir žinodama tokių lėšų poreikį, teikdavo teikimus Finansų ministerijai, o pastaroji skirdavo lėšas savivaldybėms, kurios savo ruožtu gautas lėšas paskirstydavo priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandoms.

2011 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė tiesiogiai PAGD kontruoliuoti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimą, todėl sutapimas tai ar ne – staigiai paaštrėjo ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų mažinimo klausimas. Būtent – sumažinus finansavimą savivaldybės buvo priverstos eiti į tam tikrus kompromisus, tačiau tai taip pat ne visai teisinga. 

Ko nepadarė PAGD prieš priimdama tokius sprendimus? Turiu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šios savivaldybėms priklausančios ugniagesių komandos nėra įkurtos be jokios strategijos ir taktinių sumetimų. Tai yra griežtas punktų išdėstymas, numatant atstumus tarp jų, remiantis gyventojų skaičiumi, atsižvelgiant į strategiškai svarbius objektus, tikslu – kuo skubiau atvykti į įvykio, nelaimės vietą ir nedelsiant pradėti gelbėjimo, nelaimių pasėkmių šalinimo darbus. Būtent Lietuvos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių paskirtis ir yra svarbi tuo, kad prieš atvykstant pagrindinėms priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų pajėgoms, jos vykdo piminę, skubią gaisrų lokalizaciją, tai yra – dažnai išgelbsti bendruomenių turtą numalšindami pagrindinius ugnies židinius. Taigi, turime suprasti, kad šie punktai yra išdėstyti taip, kad pagalba būtų suteikta per 10 – 15 minučių, o ne tarkim – per 40 minučių. Praktikos pavyzdžiai rodo, kad gyvenamieji namai vadinami „alytnamiais“ sudega greičiausiai – per maždaug 20 minučių, tai atsitikus nelaimei ir atvykus ugniagesiams per 40 minučių - rasime tik anglių krūvą. Panaikinus tam tikras savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandas iškyla problema – ar sugebės kitos pajėgos tinkamai ir laiku atvykti į nelaimės vietas? Matome kas visai neseniai įvyko Biržų rajone. Savalaikiai gelbėjimo darbai nebuvo atlikti dėl ugniagesių pajėgų trūkumo ir didesnio atstumo. Žmonės, mokesčių mokėtojai, patyrė nuostolius dėl tokių valstybininkų nesusikalbėjimų. 

Ko nepadarė šalies savivaldybės? Savivaldybės turėjo tinkamai išanalizuoti tokias viešąjį saugumą silpninačias pasėkmes ir imtis politinio spaudimo Lietuvos Vyriausybei, kuri ko gero, pamiršo, kad kiekviena politinė partija savo rinkiminėse programose vos ne pirmu numeriu įrašo būtinybę stiprinti viešąjį saugumą tam, kad piliečiai pasijustu saugiau tokiais neramiais ekonominiais laikais. Be viso to, savivaldybės netinkamai atstovaudamos savo piliečiams, parodė, kad savivaldų veiklą gali koreguoti kitos institucijos ir be savivaldų tarybų sprendimo. Tai kam reikalinga savivalda jei toji nesugeba pakovoti už savo bendruomenės gerbuvį ir saugumą?

Ilgą laiką šalies profesinės sąjungos siūlė įvesti daugiau tvarkos valdant priešgaisrines Lietuvos pajėgas, o tokia optimali galimybė buvo įmanoma valdant šais pajėgas „vienose rankose“. Turima uomenyje – pavaldumas turėtų būti PAGD rankose, tačiau ilgą laiką PAGD vadovybė turėjo argumentą, kad finansavimo klausimais jie tik teikia rekomendacijas, o visą kitą sprendžia finansų ministerija ir panašiai. Šiai dienai finansavimas atiduotas PAGD ir todėl toks argumentas subliūkšta. Kas dabar gali paneigti, kad PAGD tiesiog specialiai mažina finansavimą savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms? Juk nuo 2007 metų PAGD norėjo panaikinti šiai tarnybai priklausančius ugniagesių punktus.

Per pastarąją savaitę pamatėme tokių skubotų reorganizacijų rezultatus. Biržų, Vilkaviškio rajonuose degė pastatai, tačiau nebuvo suteikta savalaikė pagalba, žmonės patys gesino gaisrus. Taip pat ir Tytuvėnų bažnyčios, vienuolyno gaisras, kuriam gesinti pritrūko pajėgų, dėl to jau patirti milijoniniai nuostoliai. Kas prisiims atsakomybę?

2012 01 26 dieną Joniškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Gaižaičių ir Stupurų ugniagesių komandų panaikinimo. Šalies savivaldybės kovoja dėl savo bendruomenių saugumo, o šios savivaldybės funkcionieriai lengva ranka uždarė ugniagesių komandas, tikėdami, kad nelaimės aplenks be priešgaisrinės apsaugos paliktus regionus. Svarbu pabrėžti ir tai, kad artėjant rinkimams į Lietuvos Respublikos Seima rinkėjai turi žinoti kokios partijos pabrėžtinai lengvai sprendžia tokias svarbias bendruomenėms problemas. Joniškio rajono savivaldybės taryboje liberalų sąjūdžio, liberalų ir centro partijos, darbo partijos, tvarkos ir teisingumo partijos, konservatorių ir tėvynės sąjungos atstovai ne tik panaikino šias ugniagesių komandas, bet ir užkrovė mums, mokesčių mokėtojams, papildomai išlaikyti atleistus iš šių komandų žmones jiems tapus bedarbiais. Sukluskite piliečiai – jei šiandien šių partijų atstovai nesidrovėdami nukapojo dvi komandas, tai kas gali paneigti, kad nenukapos švietimo, kultūros įstaigų? 

Pabaigai norėtume kreiptis į visus tuos, kas jau patyrė nuostolių dėl tokios nepriimtinai vykdomos politikos. Jei valstybės politikos pagrindu tampa taupymas mūsų visų saugumo sąskaita, tuomet išmokime valstybę mokėti dvigubai – kreipkimės į teismus dėl savalaikės pagalbos nesuteikimo ir nelaimių metu patirtos žalos atlyginimo. Supraskime, kad mes, Lietuvos Respublikos piliečiai esame mokesčių mokėtojai ir išlaikome tiek Lietuvos Vyriausybę, tiek VRM, PAGD ar savivaldybių politikus, todėl ir pareikalauti dirbti mūsų labui turime mes patys.

Šiaulių apskrities Ugniagesių gelbėtojų

Profesinė sąjunga