Vasario 25 d. susirinkome asociacijos „Lietuva be nacizmo“ diskusijų klube. Tema – kaip stabdyti neonacių vakchanalijas (paradus) kovo 11 d. Pokalbis nukrypo į šaknis. Kas visą tai skatina? Mūsų valdžia. Jeigu ji visus miško brolius - tarp kurių nemaža dalis karo metais tarnavo naciams, o po karo išžudė 25 000 (!) beginklių Lietuvos civilių, tarp jų 1000 vaikų... – taigi jeigu mūsų valdžia juos visus heroizuoja kaip „laisvės kovų dalyvius“, vadinasi, štai kur neonacizmo šaknys. 

Ir jeigu, kaip pastebėjo diskusijų klubo svečias – žinoma žurnalistė iš Rusijos, daugybės premijų už geriausius žurnalistinius darbus ir knygas autorė Galina Sapožnikova, ilgai dirbusi Estijoje – jeigu į tremtinių ir „laisvės kovų dalyvių“ sąskrydžius Ariogaloje pakviečiami SS legiono (!) veteranai iš Estijos – vadinasi, visas renginys smunka iki tokio lygio...

Generalinė prokuratūra atsisakė išduoti europinį arešto orderį Michailui Gorbačiovui Sausio 13-osios byloje, nors SLF savo rašte pateikė svarių argumentų. 

Atsakyme SLF pirmininkui Algirdui Paleckiui prokuratūra rašo: „Draudžiama kištis į prokurorų veiklą“...

Taip pat paaiškinama: „Dėl 1990-1991 metų TSRS armijos veiksmų Lietuvoje šiuo metu yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nagrinėjamos ir tikslinamos faktinės aplinkybės. „ 

Jeigu taip, jeigu 1991 m. sausio įvykių tema dar iki galo neišnagrinėta, tai kodėl prokuratūra siekia nubausti A. Paleckį už jo pateiktą įvykių interpretaciją?... 

Šių metų kovo 11-ą dieną Vilniaus centre penktą kartą iš eilės vyks masinis neonacių paradas, kurio metu tradiciškai skanduojami rasistiniai šūkiai ir į kurį įveliamas dar nesusipratęs, suklaidintas jaunimas. 

Praėjusias metais parade buvo leista dalyvauti 1,000 žmonių, o šias metais jau iki 2000. 

Vilniaus savivaldybės išduotas leidimas rengti tokio pobūdžio eitynes yra ženklas, kad šalies valdžia visiškai toleruoja neo-nacistinę vakchanaliją ir skaitina tautinės neapykantos daigus, tarsi mūsų istorijoje nebūtų pakankamai tragiškos patirties šioje srityje. 

Mes, asociacijos „Lietuva be nacizmo“ nariai, kviečiame visus Lietuvos piliečius neo-nacių parado dieną aiškiai pademonstruoti savo nepritarimą nacizmo gaivintojams ir jų globėjams šalies valdžioje.

Komunistų ir darbininkų partijos iš 5 ES valstybių, kurias labiausiai kamuoja nedarbas, t. y. (pagal problemos mąstą) iš Ispanijos, Graikijos, Lietuvos, Latvijos bei Airijos, ragina jus kovoti ir organizuotis.

Mes kreipiamės į 24 milijonus “oficialių” bedarbių Europos Sąjungoje - ypač į ilgalaikius bedarbius, jaunus bedarbius bei moteris – į tuos, kuriuos nedarbo rykštė plaka smarkiausiai. Kreipiamės į visus tuos, kurie nėra įtraukti į oficialią statistiką, bet taip pat turi kęsti tą patį nedarbo košmarą.

Kreipiamės į laikinai dirbančiuosius, į darbuotojus, neturinčius socialinės apsaugos, į tuos, kurie dirba rotaciniu ritmu lanksčiomis pamainomis, dirbančius pagal individualius kontraktus arba sudariusius sutartis, pagal kurias darbas apmokamas už padarytus gaminių vienetus, kuriuos šantažuoja darbdaviai ir į tuos, kuriems gręsia atleidimas ir nedarbas.

2012-02-22 Vilniuje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ atstovai ir kai kurių kitų organizacijų nariai surengė mitingą prie Prezidentūros skambiu pavadinimu „Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą“.

Susirinko apie 1000 žmonių. Susirinkusiųjų, organizatorių ir kalbėtojų sudėtis buvo gana marga. Kai kas jau paskubėjo pranešti apie naujo “Lietuvos Teisėtvarkos Persitvarkymo Sąjūdžio” gimimą.

Deja, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant patikinimų, atseit, šis “mitingas už Lietuvą ir teisingumą, bet nei už, nei prieš prezidentę” sunku buvo užmaskuoti jo iš esmės antiprezidentinį turinį. Bet kol kas prezidentės kai kurių veiksmų kritika mitingo dalyvių kalbose persipindavo su beribiu tikėjimų jos galiomis ir galimybėmis įvesti tvarką šalyje.

Prieš 60 metų, 1952 metų vasario 23 dieną, Vytautas Landsbergis, galbūt atsiliepęs į stalininį šaukimą, pasiprašė priimamas į lenininio komjaunimo gretas. Ir buvo į jas priimtas. 

Ir darė jose karjerą. Nes savo prašyme, kurio kopiją turime, būsimasis komjaunuolis iškilmingai pareiškė: „Pasižadu vykdyti užduotis“. 

Prie prašymo Vytautas pridėjo auto-biografiją, kurioje savo ranka išraito tokius žodžius: „1944 metais Raudonoji Armija išvadavo Lietuvą ir mano šeimą...“. 

Neveltui išlaisvintas Vytautas pasiprašė į komjaunimą būtent vasario 23-iąją, Raudonosios Armijos dieną, su kuria ir sveikiname draugą Vytautą Landsbergį. 

Sveikiname Vytautą Landsbergį ir su gražia tapimo komjaunuoliu 60 metų sukaktimi!

Maskvoje vyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija ,,Nekonfliktinis bendros istorijos perskaitymas – geros kaimynystės pagrindas“. 

Joje, kaip rašo ,,Izvestija“, buvo pristatytas Nacionalinės užsienio politikos laboratorijos pranešimas ,,Baltijos šalys ir Vidurinė Azija Rusijos imperijos ir TSRS sudėtyje: postsovietinių šalių šiuolaikinių vadovėlių mitai ir socialinių ekonominių paskaičiavimų realybė“. 

Rusijos mokslininkai išanalizavo dvylikos buvusių sovietinių respublikų mokyklinius istorijos vadovėlius. Ir priėjo išvadą, kad knygos parašytos taip, kad ,,nestebina mitai apie eksploataciją ir nelygiaverčius mainus Sąjungos viduje“. 

Paprašyti įvertinti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar jos ekonominė gerovė, apklausos dalyviai pateikė netikėtą vertinimą. Tik kas penktas prioritetu laiko Lietuvos nepriklausomybę, o ekonominę gerovę svarbesniu veiksniu laiko daugiau nei 70 proc. respondentų.

Panašius rezultatus parodė ir antrasis apklausos klausimas. Paaiškėjo, jog dauguma šalies gyventojų labiau apsidžiaugtų pigesne elektra ir dujomis (sykiu – ir mažesnėmis sąskaitomis), o ne energetinės Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimu.

Energetinę nepriklausomybę labiau už pigią elektrą ir dujas vertina tik kas ketvirtas šalies gyventojas. Ekonomiką gyventojai taip pat laiko svarbiausiu aspektu Lietuvos santykiuose su Rusija ir Baltarusija.

Apie tai, kaip JAV valdžia „padėdavo“ nacių nusikalteliams išvengti bausmės ir išveždavo juos iš Europos, iki šiol nėra patikimos ir pilnos informacijos. Kol kas turimi tik atskirų agentų, politikų ir žurnalistų liudijimai. Viena iš labiausiai realių versijų susijusi su 75 metams įslaptinta anglo-amerikietiškų specialiųjų tarnybų operacija „Sunrise“. Jos pagrindas – slaptos derybos tarp JAV ir Himlerio atstovų. Aleno Daleso susitikimas su generolu Volfu, kurio metu už Maskvos nugarų jie svarstė apie separatinės taikos galimybes, buvo pilnai atskleistos Sovietų Sąjungos žvalgybos. 

Stalinas sugebėjo išvengti tokio scenarijaus, tačiau operacija „Sunrise“ turėjo ir kitą aspektą, informaciją apie kurį yra iki šiol įslaptinta. Apie jį galima spręsti todėl, kad po minėtų slaptų derybų tarp JAV ir hitlerinės Vokietijos valdžių atstovų, 1945 metų kovo pabaigoje vokiečių kariuomenė Vakarų fronte faktiškai nutraukė karinius veiksmus prieš Angliją ir JAV, be kovos atiduodami stambius miestus ir praleisdami sąjungininkus į Berlyną.