Konservatorių partijos ginkluotasis sparnas – kai kurios savanorių organizacijos – ketina sausio 13 d. pateikti LR prezidentei reikalavimą uždrausti Socialistinį Liaudies Frontą (SLF) . Motyvas – esą SLF yra „antivalstybinė organizacija, dirbanti užsienio valstybėms“, esą „meluojame apie sausio 13 d.“ Kaip įprasta, mūsų oponentai jokio pagrindimo nepateikė.

Į tai SLF aiškiai pareiškia:

Būtent konservatorių partija savo 20 metų veikla itin aiškiai įrodė, kad jie yra antivalstybinė organizacija, tikras Lietuvos žmonių priešas.

Būtent konservatorių partija dirba užsienio valstybei – JAV – ir transnacionalinėms kompanijoms, ką įrodė Williams ir masė kitų aferų.

Dėl Lietuvos teisėsaugos daromų demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusiu su 1991 m. sausio 13 d. įvykiais Vilniuje 

Kviečiame demokratines politines ir visuomenines jėgas bei atskirus piliečius išsakyti jų protestą dėl šių įvykių jiems prieinamais būdais ir patogiu laiku: laiškais, peticijomis, piketais, mitingais, demonstracijomis, kitomis priemonėmis.

Pagrindiniai mūsų reikalavimai: 

- nutraukti neteisėtą politinių oponentų persekiojimą už nuomonę, kaip prieštaraujantį Visuotinai žmogaus teisių deklaracijai ir Europos pagrindinių teisių ir laisvių konvencijai;

- inicijuoti Tarptautinę Nepriklausomų Ekspertų Komisiją 1991 m. Sausio 13 d. įvykiams Vilniuje objektyviai ir visapusiškai ištirti. 

Pirmasis Aukščiausios Tarybos (AT) apsaugos vadovas Artūras Skučas išleido memuarų knyga kukliu pavadinimu - "Pėstininko užrašai" (2012 m., "Valstybės Žinios").

Iš memuarų aiškėja, kad besikuriant naujam režimui, jo kūrėjai plačiai naudojo kriminalinio pasaulio resursus.

Prisimindamas 1990 m. pavasarį, A. Skučas rašo:

"Tuomet tiesiogiai kreipiausiu į A. Butkevičių, kad atvežtų papildomų pajėgų iš Kauno savanorių. Kitos dienos rytą atyko pilnas autobusas treninguotų, trumpai kirptų su tatuiruotėmis vyrų"

Dėkojame A. Skučui už atvirumą. Tik kam reikėjo taip ilgai jo laukti?

Sausio 5 d. paminėtos Antano Sniečkaus 110-osios gimimo metinės. Padėtos gėlės prie jo kapo, vėliau įvyko diskusija Vilniuje. Pasisakė istorikai, politikai, sociologai, politologai.

Kokia buvo Sniečkaus Lietuva? Konstatuota, kad tai buvo kurianti ir gaminanti Lietuva. Esportuojanti savo produkciją į 90 pasaulio šalių. Pagal mėsos ir pieno produkciją vienam gyventojui Lietuva užėmė vieną pirmaujančių pozicijų Europoje. Filosofas Arvydas Juozaitis yra sakęs, kad "tarybinės Lietuvos kultūra - tai mūsų kulturos aukso amžius". Vien ko verti Baltušis, Avyžius, Matulis, Požela, Krasauskas, Miltinis, Žalakekevičius ir daugelis kitų iškilių asmenybių.

Sausio 5 d., šeštadienį, bus minimos Antano Sniečkaus 110 gimimo metinės. (A. Sniečkus gimė 1903 m. sausio 10 d.)

Antakalnio kapinėse kviečiame padėti gėlių ant A. Sniečkaus kapo. (12:00 renkamės prie įėjimo į kapines.)

Po to, 13:30, kviečiame į oficialų minėjimą (kavinėje „Visata“, Konstitucijos pr. 12 a, Vilnius). Atvykę gaus leidyklos „Politika“ išleistą knygą apie Antaną Sniečkų.

Minėjime kalbės su A. Sniečkumi dirbę žmonės.

2012 metais dauguma paprastų Lietuvos žmonių toliau gyveno, kad išgyventų.

Režimas ėmė didinti ne tik ekonominę, bet ir ideologinę priespaudą.

Jokių geresnio gyvenimo perspektyvų – šioje sistemoje – niekas negalėjo pasiūlyti.

Tik vienydamiesi ir kartu kovodami už savo pagrindines teises žmones gali tikėtis realių pokyčių.

To ir linkime visiems 2013-aisiais! Taip pat – laimės, sveikatos, geros nuotaikos!

Dauguma vadinamų „žurnalistų“ ir „politologų“ – gerai apmokami kapitalo tarnai. Jie turi vienintelę užduotį – nuslėpti pagrindinį konfliktą visuomenėje, tarp darbo ir kapitalo, primesti liaudžiai kapitalo darbotvarkę, jam naudingas temas, atitraukiančias dirbančiųjų dėmesį nuo esmės. Vietoj atviro pripažinimo, kad valstybę valdo stambus kapitalas, kuris užvaldė visas gyvenimo sritis, „žurnalistai“ suokia apie „pilietinę visuomenę“, apie „teisinę valstybę“ , apie „vieningą Lietuvą“ ir pan. Klasinėje visuomenėje nebūna vienybės tarp klasių. Sotus alkano nesupras, sako sena lietuvių patarlė.

Išvengti karo galima tik kardinaliai pakeitus politiką. Kadangi «savaiminiai » įvykiai pasaulyje klostosi karo link. Apie tai teko rašyti prieš metus – pusantrų. Ženklų nemažai. (Libijos okupacija; finansuoti sukilimai arabų šalyse ir jų radikalėjimas; Sirija, kurią drąsko iš vidaus ir, prireikus, drąskys iš išorės; Izraelio ir Palestinos rusenančio karo eskalacija. Lokalūs konfliktai besivystančiame pasaulyje. Ginklavimasis. )

Kapitalizmui karas – natūralu. Reikia naikinti konkurentus. Norisi grobstyti. Išbristi iš eilinės krizės per karo pramonės pagyvinimą. Be to, susipainiota finansinio kapitalo mega-spekuliacijose. Kariniai konfliktai « efektyviausiai » išsprendžia visus prieštaravimus, tokia yra kapitalo logika jau keli šimtai metų.

(Atsakymai į Vilniaus universiteto studentų klausimus, 2012.12.13)

***

Mes, SLF, esame vienintelė partija Lietuvoje, kuri sistemiškai dirba protestiniame lauke. Absoliuti dauguma partijų yra tapusios tik „rinkėjų suviliojimo mechanizmais“ ir savo parlamentinių frakcijų priedeliais. O frakcijos, kaip žinia, dažnai suserga tuo, ką klasikas vadino „parlamentiniu kretinizmu“, t. y. atitrūkimu nuo liaudies interesų ir jų išdavyste. Todėl vadinamos tradicinės partijos nebesugeba surengti protestų arba daro tai tik kai jas pačias prispaudžia teisėsauga, kaip kad elgėsi Darbo partija, 2012 m. pavasarį surengusi porą protestų. Šios partijos subiurokratėjo ir prarado bet kokį ryšį su gatve. Mes gi manome, kad politinius pokyčius galima ir būtina daryti ne vien parlamentiniu keliu (rinkimuose SLF dalyvauja), bet ir neparlamentiniu keliu – tai yra, organizuojant masinius protestus, protestinį judėjimą.