GIEDRIUS GRABAUSKAS. Kovo11 tragizmas. Represijos ir psichologinis teroras

Kovo 11-ąją suėjo dvidešimt šešeri metai nuo lemtingos datos–kai 1990 metų kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė oficialų aktą apie nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tik klausimas–ar tikrai tapome laisvi ir nepriklausomi? Dabarties Lietuvoje tikras ,,laisvės rojus“ kriminalizuotam elitui–bankininkams, kapitalizmo rykliams ir korumpuotiems politikams.

Tai jau trečiasis ciklo ,,Kovo 11-osios tragizmas“ straipsnis. Ankstesniuose straipsniuose-,,Kovo 11-osios tragizmas. Lietuvos erozija“ ir ,,Kovo 11-osios tragizmas. Lietuvos okupacija“ buvo analizuojami įvairūs dabartinės Lietuvos aspektai. Šiame straipsnyje pratesime dabarties viešojo gyvenimo apžvalgą. Galime pagrįstai teigti, kad per metus nuo 2015 metų kovo pradžios toliau plito išnaudojimas, plito ir tamsus rusofobijos virusas. Net šiomis dienomis vykęs Lietuvos mokytojų streikas kai kurių įtakingų politikų buvo pristatomas fantasmagoriškai-neva mokytojai tiesiog vykdo Rusijos valią. Neva tikrieji streiko organizatoriai–tai Rusijos slaptosios tarnybos.

Dar viena aktualija-vėl nuožmiai puolamas ,,Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis R. Paksas, vėl kuriamas ,,didžiojo priešo“ įvaizdis. Susidaro įdomus vaizdas–korumpuoti konservatorių vadeivos išsukami nuo atsakomybės, o R.Paksas vėl tampa naujos ,,raganų medžioklės“ auka. Per pastaruosius metus buvo nuožmiai puolamas ir ,,Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižius. Tiesa, po ilgų trukdymo kartais triumfuoja tiesa-štai 2015 m. spalio 1 d. LR Aukščiausiasis Teismas A. Drižių išteisino ilgoje persekiojimo byloje, kurioje jis teistas dėl to, jog atskleidė tiesą apie pagarsėjusį A. Sadecką.

O 2015 metų kovo 19 dieną vykdytos kratos keliolikos žurnalistų, visuomenininkų, antifašistų namuose, ilgalaikis jų kompiuterių, knygų, telefonų, dokumentų, laikraščių paėmimas (kai kuriems iš tų piliečių pagrobti daiktai dar visai negražinti, kai kuriems gražinti dalinai, o kai kuriems jau gražinti visi daiktai) bei po to ilgai vykus arši prieš juos nukreipta šmeižto kampanija įrodo, kad Lietuvoje žodžio laisvė labai ribota. Šios kratos buvo politinė provokacija prieš Lietuvą, mūsų šalis pagarsėjo kaip atsilikusi ir antidemokratinė. Sakykime tiesą atvirai, Lietuvoje dabar klesti nacistų ir dvarininkų palikuonys, tuo tarpu daugelis žmonių išvaryti į Vakarus, arba gyvena Tėvynėje, bet yra atvirai persekiojami, skurdinami. Verta pasiaiškinti,- kas dabarties Lietuvoje suklestėjo? Kas skursta ar priversti keliauti kitur, bėgti nuo skurdo ir neteisybės?

Kokia čia laisvė? Juk klesti tik korumpuotas elitas, o daugelis žmonių nuskurdinti ir išvaryti iš Lietuvos

Kai žvelgiame į dabarties Lietuvą, tai regime skandalingus faktus–prabangoje maudosi Landsbergių, Kubilių, Kupčinskų, Matuzų, Čepanonių klanai, šalia jų regimi ir kiti feodalai-tokie kaip M. Šumausko ir K. Didžiulio knygose minimų dvarininkų ir fabrikantų Juodviršių, Šmitų, Petrovskių palikuonys. Tokie veikėjai valdo milijonus, važinėja prabangiais automobiliais, dažnai vyksta į užsienio kraštus, į savo vilas. Tuo tarpu didelė dalis šalies piliečių susiduria su pastoviomis ekonominėmis problemomis, nes turi pragyventi gaudami 100-250 eurų mėnesines pajamas ar kiek didesnes 250-350 eurų mėnesines pajamas. Socialinė nelygybė dabarties Lietuvoje didžiulė, daug žmonių iškeliavo į Airiją, Angliją, Norvegiją, Ispaniją bei kitus užsienio kraštus tiesiog gelbėdamiesi nuo visiško skurdo. Štai jau virš šešiolikos metų Airijoje gyvenanti emigrantė Loreta Timaitė teigia: ,,Nenorėjau išvykti iš Lietuvos, bet buvau tiesiog priversta bėgti nuo begalinio skurdo“.

Teigiami ir neigiami dabarties Lietuvos bruožai

Apžvelgiant pastarąjį Lietuvos istorijos periodą, galima konkrečiai teigti, jog egzistuoja du teigiami bruožai. Pirma–tai, kad žmonės gali laisvai keliauti po užsienio kraštus, vykti į turistines keliones. Tai tikrai pažangus reiškinys. Antra–kad Lietuvos žmonės laikosi, stengiasi pragyventi sunkiose sąlygose. Yra ir tokių, kurie negalėdami pragyventi mieste, išsikėlė į kaimus, gyvena sodybose, patys augina daržoves, vaisius, vysto įvairius amatus. Turime daug sumanių, kūrybingų žmonių, gabių ūkininkų, amatininkų, menininkų.

Ir egzistuoja trys neigiami dabarties Lietuvos bruožai. Pirma-tai darbo žmonių išnaudojimas, luominės visuomenės susiformavimas ir masinis Lietuvos piliečių išvarymas į vakarus. Per 26 metus įvyko tipiškos luominės visuomenės susiformavimas. Klesti aukščiausi luomai-tik keli procentai Lietuvos gyventojų, dar keliolika procentų galima priskirti sąlyginai pasiturinčių piliečių grupei. O likusieji gyvena gerokai prasčiau–arti skurdo ribos arba žemiau skurdo ribos (tokių, esančių žemiau skurdo ribos, mūsų krašte jau 35 procentai). O masinis piliečių išvarymas į Vakarus (per 26 metus iš Lietuvos išvaryta jau virš pusantro milijono žmonių) tai didžiulė problema, kelianti tikras grėsmes Lietuvai. Trečdalio piliečių išvarymą net sunku lyginti su trėmimais į Sibirą, tuomet buvo ištremta 136 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, o šiais neva moderniais laikais iš gimtojo krašto išvaryta daugiau nei dešimt kart daugiau žmonių.

Antra –tai karinės isterijos bei ksenofobijos (ypač rusofobijos, antisemitizmo ir antisocializmo) kurstymas ir fašizmo atgimimas . Kas liudija apie fašizmo atgimimą? Apie tai liudija Lietuvoje sukurtas nacistinių nusikaltėlių kultas bei pastoviai vykstantys neofašistų paradai ir vis gresmingesnė neofašistų grupuočių veikla. Štai pries dvidešimt dienų- vasario 16-ają per Kauną vel žygiavo neofasistai, šaukdami šūkius-,,Lietuva-lietuviams”, buvo nešami J.Ambrazevičiaus, J. Noreikos bei kitų fašistinių veikėjų portretai. O nacistinių nusikaltėlių   kultas sukurtas pavyzdingai-Lietuvos miestuose ir kaimuose stove šimtai nacistiniams veikėjams skirtų paminklų, mūsų krašte yra daugybė gatvių, aikščių, mokyklų, pavadintų konkrečių nacistinių nusikaltėlių vardais. Tokie tariami ,,didvyriai”-J. Noreika, J. Krikštaponis, J. Žemaitis, A. Baltūsis-Žvejys, J. Barzda, A. Slučka ir kiti jų bendrininkai garbinami ir įvairiose konferencijose, leidžiamos jiems skirtos knygos bei kiti leidiniai. ,,Žalio Velnio brolija” ir kitos fašistinės grupuotės atvirai grasina pažangiems žurnalistams, visuomeninkams, rengia fašistinius žygius-tokius kaip jau tradicinis žygis ,,Žalio Velnio takais” ir panašius renginius.

Trečia –Lietuvoje vykdomi masiniai žmogaus teisių pažeidimai, politinės represijos ir plačiai paplitęs psichologinis bei ekonominis teroras. Vienas iš tipiškų plintančio psichologinio karo produktų tai nuo 2015 m. gruodžio 10 dienos įvairiose vietose pasirodęs straipsnis ,,Neokomunistai kelia galvas Lietuvoje”. Straipsnyje teigiama: ,,Kadangi Lietuvoje šiuo metu nebeliko VSD 9-osios valdybos, tai labai lengva visokio plauko neokomunistams kelti galvas. Paskutinis G. Grabausko straipsnis ,,Neofašizmas Lietuvoje“verčia susimastyti, ir duoti rimtą atsaką, paaiškinant visuomenei apie konkrečių asmenų grupės vykdomą ardomąją veiklą. Visų pirma, Grabausko, Juraičio, Razmino, Bartašiūnaitės, Lekstučio veikla veikla yra keista ideologijų maišalynė. Labai pavojinga G.Grabausko veikla glūdi tame, kad jis bando veikti neva centralizuotai. Visuomet, kažką centralizavus, vėliau įmanomas ,,skaidymo“ etapas. Grabausko grupuotę sudaro ideologinį darbą dirbantys asmenys, kurie tyčiojasi iš saugumo struktūrų, kurios taupant pinigus buvo dalinai sužlugdytos“. Toliau straipsnyje jau analizuojamas kaunietis socialistas, ,,Lietuva be nacizmo“ narys H. Juodiška: ,,O štai H. Juodiška kadaise varė spiritą. Be to, jis buvęs KAD savanoris. O KAD vyrukai turi didelių paslapčių“. Koks tokių straipsnių tikslas? Pagrindinis tikslas-smogti psichologinius smūgius, pasėti abejonių sėklas, kad bent dalis žmonių patikėtų, jog tie opozicijos veikėjai, pažangūs žurnalistai, visuomenininkai–tai konkrečios ardomosios grupės, tai tariami prekeiviai spiritu, šešėliniai veikėjai.

Apie tai, kad Lietuvoje paplitę masinės represijos ir piliečių persekiojimai, liudija konkrečios istorijos-plačiai nuskambėję A.Paleckio, D. Raugalienės, A.Drižiaus, G.Grabausko, A.Boso, V.Titovo bylos, l. Vaitonienes, D. Šulco, E.Satkevičiaus, R.Plungės, N.Plungienės, V.Jokimo, I.Naujoko, J. Vedeckio, A.Vėberio, V. Anankienės bylos, kratos bei kt. aktyvūs persekiojimo veiksmai grupės aktyvių visuomenininkų ir antifašistų atžvilgiu (J. Valiukėno, G.Grabausko, K.Juraičio, O. Titorenko, V. Lekstučio, Ž. Razmino, K.Voiškos, A. Litvinenkos, A. Dolženko, H. Juodiškos, V.Titovo bei kai kurių kitų aktyvių piliečių atžvilgiu ), tai Kaune gerai žinoma skandalinga Veverskio gatvės istorija( iš Žaliakalnio išvaryta daug žmonių, atidavus namus, kur jie gyveno, plačiai žinomam aferistui. Piliečiai sukelti į du Veverskio gatvėje esančius namus, kurie nors neseniai statyti, tačiau jau dabar avarinės būklės. Be to, piliečiai nėra savo būstų pilnateisiai šeimininkai. Jie gina savo teises, šių piliečių lyderė V. Šernienė ir kiti aktyvūs žmonės visais būdais kovoja prieš neteisybę. Jau dabar Kaune pradėta svarstyti byla, kurioje M.Cimbolas bandomas iškraustyti iš mirusios močiutės buto, esančio viename iš šių dviejų Veverskio gatvės namų. Močiutė testamentu paliko butą anūkui, tačiau valdžia nenori to pripažinti ir siekia M. Cimbolą išmesti į gatvę), tai Radviliškio rajone esanti skandalinga situacija, kai rajoną valdo už stambios korupcijos atvejus teisiamo Čepononio klanas. Aktyvūs vietos piliečiai gina viešąjį interesą, bet korumpuotos centrinės valdžios atstovai mūru stoja už savo vasalus, naujuosius Radviliškio feodalus.

Pažangių permainų sąlygos: Karinės isterijos ir rusofobijos nutraukimas. Ekonominės reformos. Taikos idėjų plėtra ir nusiginklavimas

Daugumai Lietuvos žmonių nereikia karinės isterijos ir ksenofobijos (ypač rusofobijos)   kurstymo, to reikia tik parsidavusiam elitui. Iškyla klausimas-kaip Lietuva gali pakilti iš nuosmukio liūno? Šalia būtinų ekonominių permainų ( geresnių sąlygų smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai sudarymo, ženklaus PVM mažinimo pagrindiniams maisto produktams, paramos ūkininkams ir kt. būtinų priemonių)   būtinas ir taikos bei tautų draugystės idėjų įgyvendinimas ir nusiginklavimas bei demilitarizavimas (nutraukti sunkiosios ginkluotės-tankų, patrankų, šarvuočių, minosvaidžių pirkimą, parduoti jau turimą sunkiąją ginkluotę, gerokai sumažinti kariuomenės dydį ir pašalinti iš Lietuvos 2014-2015 metais neteisėtai įvestus okupacinės amerikiečių bei lenkų kariuomenės dalinius). Didžiules lėšas, kurios iki šiol buvo skiriamos karinėms išlaidoms, skirti darbo žmonių gerovei-socialinių garantijų plėtrai, valstybinių pramonės įmonių steigimui, pastoviam darbo žmonių pajamų-atlyginimų ir pensijų indeksavimui, nemokamo aukštojo mokslo sistemos atkūrimui bei kitoms reikmėms, kurios užtikrintų realų socialinės gerovės valstybės kūrimą.

Turime atsižvelgti į teigiamą patirtį, į veiklą, kurią vykdė taikos šalininkai, pažangūs visuomenės lyderiai, rašytojai, filosofai– M. Gandis, M. Liuteris Kingas, A. Barbiusas, P. Toljatis, A. Moro, M. Blokas, E. Fromas, R. Čandra ir kiti jų bendražygiai. Kai kurie pažangūs intelektualai net žuvo nuo ekstremistų ar fašistinių veikėjų rankos. Taip žuvo M. Gandis, M .Liuteris Kingas, M. Blokas ir daug kitų plačiai žinomų taikos šalininkų. Lietuvoje nuo fašistų rankos 1941 m. liepos mėnesį žuvęs žymus poetas antifašistas Vytautas Montvila savo eilėraštyje ,,Mano Tėvynė“ rašė -,,Tėvynę aš turiu, tai miestai, kaimai ir jų darbo žmonės, ir aš be galo pamilau ją visą. Tėvynę aš turiu, be jos aš bučiau vienas, kaip žiedas žydintis, nulaužtas nuo kamieno... Tėvynę aš turiu, ir nieks neperskirs mūs brangios draugystės... Nei dykaduonių ponų lėbaujančios gaujos, nei kruvinos vergijos rykštės…“