Baltijos Šalių Žmogaus Teisių Gynėjų Asociacijos Pareiškimas

Baltijos Šalių Žmogaus Teisių Gynėjų Asociacija remia Europos parlamentarų Janos Toom, Tatjanos Ždanok ir Andrejaus Mamykino peticiją apie Latvijos ir Estijos taip vadinamų „nepiliečių“ rinkimines teises. Tuo pačiu Europos parlamentui laikas suvokti, kad „nepiliečio“ statusą tie žmonės gavo neteisėtų įstatymų pasekoje masiškai atimant pilietybes. Ankstesnė Europos parlamento pozicija, kad pilietybės klausimai yra vidinis Estijos ir Latvijos reikalas (žr. Maksimo Revos peticijos nagrinėjimą), yra neteisinga ir ydinga.

Pilietybės klausymai yra vidinis reikalas tais atvejais, kai kalbama apie pilietybės suteikimą. Masiško pilietybės atėmimo atveju kalba eina apie grubų žmogaus teisių pažeidimą – pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 dalies 15 straipsnį „Niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė arba teisė ją pakeisti.“ Kalbama ne apie „buvusius SSRS piliečius“, o apie „buvusius Estijos Respublikos piliečius“ (visi Estijos SSR piliečiai tapo Estijos Respublikos piliečiais 1990 metų gegužės 8 dieną, visi Latvijos SSR piliečiai tapo Latvijos Respublikos piliečiais 1990 metų gegužės 4 dieną). Kadangi tas klausimas yra apie žmogaus teises, tai jis negali būti Estijos ir Latvijos „vidaus reikalu“, dėl to Europos parlamentas kompetetingas nagrinėti tą klausimą iš esmės.

Šita išvada aiškiai seka iš 1991 metų ESBO Maskvos dokumento „Valstybės dalyvės pabrėžia,kad klausimai, liečiantys žmogaus teises, pagrindines laisves, demokratiją,įstatymo viršenybę, yra tarptautinio pobūdžio, nes šių teisių ir laisvių laikymasis sudaro vieną iš tarptautinės tvarkos pagrindų. Jos kategoriškai ir negrįžtamai pareiškia, kad jų priimti ESBO žmogaus lygmens įsipareigojimai,yra klausimai tiesiogiai ir teisėtai dominantys visas valstybes dalyves ir nėra priskiriami prie išimtinai vidinių atitinkamos valstybės klausimų“.

Asociacijos nariai primena Europos parlamentui, kad Estija ir Latvija buvo priimtos į ESBO būtent tame 1991 metų Maskvos susitikime,ir Maskvos dokumentas – tai pirmas dokumentas,kurį jos pasirašė. Žmogaus teisių gynėjai taipogi sveikina oficialių asmenų – Marijos Juferevos (Talino Lasnamiaje rajono seniūnė),Vladimiro Archipovo (Maardu vicemeras) ir kitų veiklą, užtikrinusią jiems prieinamu būdų parašų rinkimą.

Kadangi peticijoje nėra konkrečių reikalavimų,o yra tik prašymas „atkreipti dėmesį“, tai Baltijos Šalių Žmogaus Teisių Gynėjų Asociacija palieka Estijos ir Latvijos „nepiliečių“ klausimo sprendimą Europos parlamentui. Viena, ko siekia Asociacijos nariai- tai būtinybės pripažinti „nepiliečių“ instituto atsiradimo neteisėtumą ir būtinybės įvertinti masišką pilietybės atėmimą masišku žmogaus teisių pažeidimu.

***

Sergejus Seredenko, Aleksandras Gaponenko, Sergejus Čaulinas, Maksimas Demidovas, Rafikas Grigorijanas, Jelena Bačinskaja, Giedrius Grabauskas, Olegas Kultajevas, Ilja Kozyrevas, Olegas Kulikovas, Vladimiras Ziminas, Maksimas Reva, Dmitrijus Linteris,Vladimiras Mojisejenkovas, Aleksandras Kornilovas, Larisa Neščadimova, Mstislavas Rusakovas